10 mitų apie mažylių bambos išvaržas

Kūdikių pilvukai dažnai neleidžia mamoms miegoti. Bet kai mažyliui randa bambos išvaržą, visa šeima įsitraukia su idėjomis ir patarimais. 

Išvaržos negalima pastebėti pirmaisiais gyvenimo metais. Kodėl? Daugiausia laiko kūdikis yra horizontalioje padėtyje, kai veikiamas sunkio jėgos pilvukas įkrenta. Kai kūdikis pradeda sėdėti ir vaikščioti – pats laikas atkreipti dėmesį.

Chirurgas paaiškina: bambos išvarža vaikystėje yra įgimtas apsigimimas, aponeurozės defektas virkštelės žiedo srityje. Aponeurozė yra tanki balta sausgyslė, suformuota iš priekinės pilvo sienos raumenų.  Tai savotiškas „skydas“, saugantis vidaus organus. Esant įgimtam „skydo“ silpnumui, vidiniai organai per bambos žiedą išsikiša už pilvo sienos ribų, formuodami išsikišimus bambos srityje. Tačiau diagnozuoti išvaržą gali tik gydytojas.

Daugiau nei 16 metų patirtį turintis vaikų chirurgas sako, kad 99 % ir dar daugiau bambos išvaržos nekelia pavojaus vaiko gyvybei. Tokia išvarža nesukelia nepatogumų mažyliui ir labai retai įstringa. Per savo praktiką gydytojas prisimena tik vieną ar du vaikų bambos išvaržų įstrigimo atvejus. 

Tačiau, čia pagrindinis žodis „vaikų“. Kai vaikas suauga, jo išvarža taip pat virsta į suaugusią, sukeldama visas pavojingas pasekmes. Suaugusių žmonių bambos išvaržos įstrigimas gali kelti pavojų gyvybei.    

Iškosėti ar išverkti išvaržos – neįmanoma. Kadangi tai yra įgimtas defektas. Padėtį apsunkinti gali keturios provokuojančios būsenos:

Trejų ar ketverių metų vaikai gali skųstis bambos skausmais. Bet tai neturi nieko bendra su išvarža. Tiesiog mažylių nervų sistema yra nebrandi. Kadangi saulės rezginys yra bambos srityje, skausmo impulsas patenka į saulės rezginio sritį, o iš ten – į smegenis.

Vaikų saulės rezginys negali atskirti, iš kur prasidėjo skausmo impulsas. Todėl viduriavimas, ūmus apendicitas, gastritas – mažyliams vienodai skauda bambos srityje. Nors bambos išvarža nėra lydima skausmo, išskyrus labai retus įstrigimo atvejus.

Kūdikio, turinčio gerą apetitą ir apvalų pilvuką, nereikėtų priskirti rizikos grupei. Pasak mūsų eksperto, apetitas neturi įtakos išvaržos dydžiui. Pasak chirurgo, jau daugelį metų operuojančio bambos išvaržas, dažniausiai pacientais tampa liesi kūdikiai. Todėl išvaržos dydis nepriklauso nuo kūdikio kūno sudėjimo.

Ne taip. Manoma, kad iki 5 metų bambos išvarža gali užsiverti savaime. Taip ir atsitinka su nedidelio dydžio išvaržomis. Tik chirurgas gali atskirti didelę išvaržą nuo mažos. Sunkiais atvejais vaikai operuojami jau 1 metų ar šiek tiek vyresni. Jei situacija nėra kritinė, tačiau išvaržos dydis didelis, gydytojas pataria operuoti 5 metų amžiuje. Bet kokiu atveju reikalingas specialisto stebėjimas.

Kūdikiui ištreniruoti presą nėra realu. Tai ir vyresnįjį vaiką sunku pritraukti reguliariai sportuoti. Efektyviausias būdas sustiprinti priekinės pilvo sienos raumenis— plaukimas. 

Tinginių variantas neveiks. Diržas turės būti nešiojamas mažiausiai 2–3 metus, kad būtų pasiektas rezultatas. Ar daug vaikų galės tai padaryti? Ne. Specialius diržus gydytojas skiria tik priešoperaciniu ar pooperaciniu laikotarpiu.

Dar blogiau su pleistru. Klijuoti išvaržą – tai tiesus kelias į dermatologo kabinetą, sako mūsų ekspertas. Juk švelni kūdikio oda pažeidžiama ir sudirginama.

Taip, bambos išvarža – tai nėra skausminga ar mirtina. Jeigu ją visiškai ignoruosite, kūdikis nenukentės. Tačiau yra bent du veiksniai, kurie nepadarys mažylio laimingu. Pirmasis – psichoemocinės traumos vaikų kolektyve. Anksčiau ar vėliau kūdikis pasijus „ne tokiu“. Antra: kūdikis užaugs greičiau, nei mums atrodo. Ir išsirinks profesiją, kuriai reikia fizinių jėgų ar panorės tapti mama. Ir turės problemų. Juk išvaržų operavimas suaugusiems bus daug sudėtingesnis ir rizikingesnis.