Tyrimai pirmaisiais vaiko metais

Vaikutis gimė ir jūs pagaliau namie. Tačiau džiaugsmą pirmagimiu greitai pakeičia rūpestis. Nauji tėvai turi pernelyg daug klausimų.

Ar kūdikis dūsta, ar tik taip kvėpuoja? Per pirmą mėnesį vaikutis priaugo 1 kilogramą: tai daug ar mažai? Jo kojos atrodo išlinkusios, ar tai normalu? Kūdikiui mėnuo, bet jis nelaiko galvos taip, kaip kaimynų dukra. Ar turėtume sunerimti?

Pas kokį gydytoją eiti? Neurologą ar psichologą? Geriausiu atveju, nauji tėvai pradės blaškytis nuo gydytojo prie gydytojo. Blogiausiu – ieškos atsakymų į klausimus moterų forumuose, prašys savo mamų ir močiučių patarimų ar „viską išmanančių“ draugų, kurie jau turi vaikų.

Apie kūdikio raidą pasakoja gydytoja neonatologė Olena Kostyuk.

Svarbiausias gydytojas pirmaisiais trejais vaiko gyvenimo metais yra pediatras. Dėl to labai svarbu, kad iš karto po kūdikio gimimo tėvai rastų gydytoją, kuris bent jau pirmuosius keletą metų (o geriausia iki pilnametystės) taptų beveik šeimos nariu. Tai turėtų būti specialistas, kuriuo tėvai galėtų besąlygiškai pasitikėti, jam patikėdami savo vaiko sveikatą.

Net jei tėvai ar kūdikis jaučiasi gerai, pas pediatrą reikėtų apsilankyti kartą per mėnesį. Gydytojas įvertins vaikučio fizinę būklę: kiek vaikas sveria, kaip auga, kiek padidėjo jo galvos ir krūtinės apimtis. Gydytojas taip pat seka vaiko psichomotorinę raidą: ar kūdikis pradėjo laikyti galvą, ar apsiverčia ir pradeda sėdėti tada, kada turėtų. Tai taikoma visiškai išnešiotiems vaikams. Jei vaikutis gimė su sveikatos problema ar iš karto po gimimo buvo nustatytas sutrikimas, kūdikio vizitai pas pediatrą greičiausiai bus dar dažnesni.

Kartais tėvai nerimauja, jog kūdikis gali priklausyti taip vadinamai „padidėjusios rizikos grupei“. Pavyzdžiui, dvyniai ar vaikai, gimę cezario pjūvio būdu, yra priskiriami tokiai rizikos grupei. Tačiau remiantis Sveikatos ministerijos rekomendacija, tokia klasifikacija, neatsižvelgiant į konkretaus vaiko sveikatos būklę, yra ydinga. Jeigu apžiūros metu nustatomi nukrypimai nuo normos, tuomet jau pediatras sudaro individualų vaiko gydymo planą.

Taip pat, atsižvelgus į socialinius veiksnius (jei šeimos gyvenimo sąlygos yra sudėtingos), vaikas gali būti priskirtas padidėjusios rizikos grupei. Esant tokiai situacijai, gydytojas sudaro individualų vaiko raidos sekimo planą.

Kurie gydytojai turėtų apžiūrėti kūdikį pirmaisiais jo gyvenimo metais, kurie tyrimai turėtų būti atlikti, ir ar apskritai to reikia? Taip, to reikia, jei pediatras taip nusprendžia. Svarbu paminėti, kad kiekvienas medicininis įsikišimas turi būti pagrįstas ir saugus, o svarbiausia išsamus.

Pavyzdžiui, bendrasis kraujo tyrimas nustato hemoglobino lygį. Kartais  gydymo įstaigos atlieka šį testą 2–3 mėnesių kūdikiams, kad įsitikintų, jog nėra geležies trūkumo sukeltos anemijos. Tačiau testas nėra išsamus, kol vaikui nesueina 9 mėnesiai.

Ganėtinai dažnai mamos primygtinai reikalauja, kad pediatrai paskirtų neurologo apžiūrą „dėl viso pikto“, kai kūdikiui sueina 3, 6, 9 mėnesiai ar 1 metai, tam, kad įsitikintų, jog kūdikis gerai laiko galvytę, ar dėl kokios kitos priežasties. Tuo tarpu neurologas beveik kas antram vaikui paskiria neurosonogramą tik „dėl viso pikto“.

Tačiau, jei vaiko raida atitinka tai amžiaus grupei nustatytas normas, tokių tyrimų atlikti nereikia. Jie labiau reikalingi nuraminti tėvus. Gali būti ir priešingų atvejų: pastebėję neurosonogramos nukrypimų, tėvai pradeda intensyviai stengtis pagydyti vaiką, kai tuo tarpu tokie „nukrypimai“ neturi jokios įtakos vaikučio sveikatai ar raidai.

Kai pokalbis pakrypsta link „normalaus“ ir „nenormalaus“ tiek fizinio, tiek psichomotorinio vaiko vystymosi, sprendimus priima specialistas, o ne mama, pasitelkusi internete rastą informaciją. Tik gydytojas, kuris stebėjo kūdikį nuo gimimo, gali nuspręsti, ar, tarkim, per mėnesį priaugti 600 gramų, yra daug ar mažai konkrečiam vaikui. Staigus svorio pokytis gali būti pernelyg gausaus maitinimo kūdikių maisteliu požymis arba kūdikio organizmo pastangos atgauti dėl ligos prarastą svorį.

Tarkime, jei gydytojas mato, jog kūdikio tėvai ūgiu gali konkuruoti su krepšininkais, jis nesijaudins, jei vaikutis yra visa galva aukštesnis už bendraamžius. Vis dėlto, jei tėvai yra vidutinio ūgio, siuntimas pas endokrinologą gali būti rekomenduotinas, kad atmestų hormoninių sutrikimų galimybę.

Nerimaujantys tėvai turėtų žinoti, kad kūdikio raidai normalu nukrypti nuo nustatytų normų. Dauguma tėvų jaudinasi dėl psichomotorinės raidos sutrikimų. Pavyzdžiui, vyresnysis sūnus galėjo pasiekti pėdas būdamas 10 mėnesių, tačiau jaunėlė dukra vos pastovi būdama vienerių. Ar jai viskas gerai? Jei prilaikoma, ji gali stovėti, ir nėra kitų simptomų ar nukrypimų nuo normų – jai viskas gerai. Jei pediatras turi dvejonių, jis nukreips tėvus pas neurologą ar ortopedą.